palinksmingas

palinksmìngas, -a adj. (1); CII599, N džiuginantis, džiaugsmingas, raminantis: Jis [laiške] palinksmingus daiktus rašo Ns1832,10. Palinksminga žinia pareit LC1884,14. Ir savo smerčiu palinksmingą paveikslą paskui save paliko RB2Mak6,31.

palinksmìngai adv.; R356: Žinia, kurią iš Kynos gavom, palinksmingai skamba Ns1859,3.